Prie “Bildučių“ kasmetinio bildėjimo jau spėjome priprasti, tad jau nustebtume, jei kuriais metais jų neišgirstume. O štai ar daug kas šiandien prisimena Ignalinoje buvus mėgėjų teatrą? Ar galėtumėte pasakyti, kokius to teatro spektaklius matėte? Tektų pasukti galvą. O gal – nereikia.

Palikime tai istorijai, nes šeštadienį Ignalinos kultūros ir sporto centre buvo iškilmingai pranešta apie šio teatro atsikūrimą. Tad gyvensime viltimi, jog jam viskas klostysis gerai, ir laukimu tų didžių dalykų, kuriuos jie parodys scenoje. Proga pranešti šią žinią – vėlgi ne eilinė: Ignalinon sugrįžo ir Kaimynų teatrų šventė.

Prieš gerą dešimtį metų Ignalinoje kas dvejus metus vykdavusi Kaimynų teatrų šventė jau turėjo savas tradicijas ir savus gerbėjus. Buvo laukiama ir mėgiama. Graži ir pragmatiška idėja: bendrauti su kaimynais. Juk kaimynus mes turime ne tik kaime, bet ir kolektyviniuose soduose, daugiabučių laiptinėse.

Draugaujame su gretimų rajonų žmonėmis, juos taip pat kaimynais vadindami. Ir juk visiems aišku, kad daugeliu atvejų su kaimynais labai svarbu gražiai sutarti. Svarbiau gal netgi negu su giminaičiais, kuriuos retai tematome. Tokia gaida ir buvo duotas startas šių metų atgimusiai Kaimynų teatrų šventei.

Atgimusio ignaliniečių teatro „Salos“ aktoriai gražiai pristatė šių metų šventės svečius: Rokiškio kultūros centro  liaudies teatrą, Kupiškio rajono Skapiškio kultūros namų teatrą “Stebulė”, Anykščių rajono Viešintų  klojimo teatrą, Utenos  kultūros centro „Žaliaduonių“  teatrą. Teatro mylėtojus ir šventės dalyvius pasveikino ir vaidinantiems sėkmės, žiūrovams – įdomaus žiūrėjimolinkėjo rajono meras Bronis Ropė, pripažinęs, kad „ir anksčiau, pasirodo, buvo gražių dalykų“ ir priminęs, kad kaimynai mums išties turi būti svarbūs.

Pirmasis scenoje pasirodė Rokiškio kultūros centro  liaudies teatras (beje, pirmasis Respublikoje nominuotas liaudies teatro vardu), žiūrovams atvežęs A. Keturakio   komediją “Amerika pirty”. Tai brandus teatro režisieriaus Jono Buziliausko ir jo vadovaujamo teatro darbas, puikiai atskleidęs ne vieną charakterį, estetiškai ir muzikaliai perteikęs vaizduojamą laikotarpį, puikiai pailiustravęs ano meto aktualijas su pamokymų užtaisu: neprasiskolinti, nedraugauti su kriaučiumi…

Smagią istoriją žiūrovams pasakojo ir Viešintų (Anykščių  r.) klojimo teatras, vadovaujamas režisieriaus  Vytauto Germanavičiaus. K.Būgos ir M.Palionio komedija  „Dėdė atvažiavo“  greitai ir gana linksmai „suvalgė“ vieną šeštadienio valandą. Viešintiškiai išties Ignalinoje jautėsi kaip namuose, nes jų seniūnijos kultūros namai lygiai tokie patys kaip Ignalinos!

Į labai pažįstamas ir skaudžias senosios išeivijos ir šių laikų emigrantų problemas  žvilgterėjo Utenos  kultūros centro „Žaliaduonių“  teatras (rež. Alma Eigerdienė) E.  Druskino pjesėje „Susitikimas“.

Tarp atvykusių ir Skapiškio (Kupiškio r.) kultūros namų teatras “Stebulė” (rež. Vita Vadoklytė), viešėjęs Ignalinoje, Kaimynų teatrų šventėje 1996-aisiais ir 1998-aisiais. Šiemet į Ignaliną kupiškėnai atvežė  net du spektaklius. Labai skirtingus spektaklius!

Tikrą rožinę istoriją pademonstravo Skapiškio artistai V. Bičiūno komedijoje  „Ponia Barbė“ ir labai subtilią „drobinę“ dramą „Šiaudinė pastogė“, sukurtą pagal V.Krėvės kūrybą. Ir viename, ir kitame spektaklyje labai įsimintinus vaidmenis sukūrė teatro senolis Jonas Uziela, kuriam kitąmet per Jonines sukaks devyniasdešimt metų. Jonas puikiai atliko savo vaidmenis, gražiai dainavo, pademonstravo savo talentą ir inteligenciją.

Žiūrovai nenuobodžiavo ir pertraukų tarp spektaklių metu. Jiems koncertavo Ignalinos kultūros ir sporto centro  ansamblis „Iš širdies“, šokių kolektyvas “Gaja”, dainų atlikėjai Valentina Špakova ir Vaidas Utka, liaudies muzikantas Kazys Blaževičius.

Po kiekvieno spektaklio teatrams  buvo įteikiamos atminimo dovanos, specialūs teatrų šventės suvenyrai. Paskutinė smagi dovana – ignalinietiška rūkyta žuvis. Padėkos raštus dalyvavusiems šventėje kolektyvams įteikė ir Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas.

Pasibaigus vaidinimams, šventės dalyviai dar buvo pakviesti į vakaronę smagiai pabendrauti. Žiūrovams belieka laukti naujų mėgėjų teatrų darbų, o ignaliniečiai, žinoma, labiausiai lauks saviškių “Salų” gražaus prisikėlimo.

Kaip Ignalinos vaikai  ir jaunimas kasmet laukia savo festivalio „Bildučiai“, taip dabar jau ir jų tėvai ir seneliai lauks Kaimynų teatrų šventės!

Artimiausi spektakliai

Mūsų draugai

Atminimo alėja

  • Petras Mikštas
    2012 lapkričio 23 dieną staigiai ir netikėtai mus paliko Petras Mikštas. Jis buvo žmogus iš didžiosios...